Jūs klausiate – treneriai atsako!
Jūs klausiate – treneriai atsako! Savo Facebook pasiūlėme užduoti klausimų treneriams Vladimirui bei Kornelijai. Štai ir dalinamės jų atsakymais!
Kokia jūsų kaip trenerių patirtis?
Vladimiras: Sportuoju ir sportu domiuosi labai ilgai, tad įgijau trenerio kvalifikaciją ir ilgainiui pagalba žmonėms, kurie nori treniruotis natūraliai tapo mano nuolatine veikla.
Kornelija: Mano patirties bagaže taip pat yra ilgalaikis sportavimas, domėjimasis mityba bei sveika gyvensena. Kineziterapijos studijose aukščiausiu balu apsigyniau baigiamąjį darbą. Be fitneso trenerės darbo, turiu patirties ir kineziterapijos srityje.
Kiek kartų per savaitę sportuojate patys?
Vladimiras: Sportuoju dvi dienas, tada vieną ilsiuosi ir kartoju vėl. Tačiau tai priklauso ir nuo siekiamų tikslų, galiu sportuoti ir dažniau ar rečiau. Didžiausią dėmesį telkiu į tai kaip pavyksta atsistatyti po treniruočių, nes tai itin svarbu norint išvengti traumų.
Kornelija: Dažniausiai sportuoju 4 dienas per savaitę, tačiau kai turiu daugiau laisvo laiko, atlieku dvi treniruotes per dieną. Iš ryto – kardio treniruotę, vakare – treniruotę su svoriais.
Ką veikiate, kai nesportuojate?
Vladimiras: Kai nesportuoju pats, padedu sportuoti kitiems. Laiko kitai veiklai lieka ne tiek ir daug, bet stengiuosi jį išnaudoti savęs tobulinimui. Mėgstu sužinoti ką nors naujo ir pritaikyti tai praktikoje.
Kornelija: Jei tik lieka laiko po sporto ir darbo – leidžiu jį su artimaisiais. Esu šeimos žmogus ir labai vertinu laiką praleistą drauge.
Mėgstamiausias maistas po vakarinės treniruotės?
Vladimiras: Tai kaip maitinuosi, priklauso nuo mano tikslų. Šiuo metu, tiek po rytinės, tiek po vakarinės treniruotės visų pirma užkandu ką nors, turinčio greitųjų angliavandenių. Tuomet seka baltyminis maistas. Pavyzdžiui, žuvis, mėsa, kiaušiniai.
Kornelija: Aš po vakarinės treniruotės renkuosi maistą, turintį nedaug angliavandenių ir praturtintą baltymais. Mėgstu liesą varškę, žuvį, tuną, virtas daržoves, kiaušinius.
Kokius pratimus atliekant reikėtų daugiau dėmesio sutelkti į atlikimą nei į svorį ir atvirkščiai – kur svoris svarbiau nei atlikimas?
Vladimiras: Pratimo atlikimo technika visada yra svarbiausia. Mūsų kūnas, gavęs per didelį krūvį, ima ieškoti kaip palengvinti sau užduotį. Tad tai gali paveikti ne tik tas raumenų grupes, kurias norime treniruoti, bet ir tas, kurios pratimo metu turėtų būti atpalaiduotos. Tad tikrai neverta imtis tokių svorių, kuriems dar esame fiziškai nepasiruošę, nes taip galime stipriai nukentėti.
Kornelija: Visiškai pritariu kolegai. Negalėčiau įvardyti pratimo, kuriame keliamas, traukiamas ar stumiamas svoris būtų svarbesnis nei tai, kaip tą pratimą atliekame. Svarbu susikaupti ir susikoncentruoti į raumenų grupę, kurią norime treniruoti. Manau, jog vertinant atlikimo techniką, sunkiausi pratimai yra mirties trauka bei pritūpimai. Šių pratimų metu naudojamas ypač didelis svoris, todėl norint išvengti raumenų, raiščių ar sąnarių traumų, labai svarbu teisingos pratimų atlikimo padėtys bei geras apšilimas prieš treniruotę. Vis dėlto, tai nereiškia, jog reikia bijoti šių pratimų ar didesnių svorių juos atliekant!
Gero sporto!
